ūkulys

ūkulỹs sm. (3^b) 1. tamsus debesis, ūkas: Saulė užsileido į ū̃kulius, būs lytaus Gršl. Tokie ūkuliaĩ anteita, bet vien nelyna Slnt. Ka kartais koks ūkulỹs užeitų Slnt. Kaip vakarą ūkulė[je] mėnesį regėti, teip ir miglotą dieną žmogų Gršl. 2. lietaus šuoras, gūsis (ppr. nedidelis): Jau eita tas ūkulỹs, jau lyna LKT75(Plng). Ar jie veš kaip vežę dobilus, ar atidės, kad antejo nedidelis ūkulys Šts. Tarpais anteita ūkulỹs i vėl nusto[ja] Slnt.